Gera istorija
Vienas pažįstamas pasakojo. Grįžta namo jo žmona pikta kaip žiežula. Pasiutusi kaip širšė. Vyras nieko nesupranta, ką jis čia tokio iškrėtė, jei irgi ką tik grįžo. Pagaliau ji teikiasi jam paaiškinti: "Stoviu aš po darbo autobusų stotelėje, žmonių minia aplinkui - matau atvažiuoja pažįstama mašinytė. Už vairo mano vyrelis sėdi, į kelią žiūri. Na, aš tuoj pradedu visaip rankom mojuoti, ženklus visokius duoti, kad sustotų ir paimtų. Prie kelkraščio prišokau, sakau, linksmai nuteiksiu savo mieliausiąjį - paltuką tik prasiskleidžiau, sijonėlį pakėliau, kojytę atkišau, rankele tik moju išsirietusi. Ir ką?! Pralėkei kaip akis išdegęs, net negrįžtelėjai į mano pusę!!! Tu bent įsivaizduoji, kokiomis akimis į mane žiūrėjo visi stotelėje buvę žmonės, kai aš grįžau atgal???"
Taigi, nepraraskite budrumo, nes niekada neaišku, kada prisireiks padaryti gerą darbą artimui savo. :)